Vasilijus Oščepkovas 1911 m. Japonijoje, būdamas 18 metų, įstojo į Kodokaną kurį po kurio laiko baigė gaudamas juodą Dziudo diržą.

1914 metais Vladivostoke atidarė dziudo būrelį. Tarp šio būrelio sienų įvyko pirmas susitikimas tarp Rusų ir Japonų Dziudo komandų.

1917 metais jis palaikė Spalio Revoliuciją įvykusią carinėje Rusijoje. Po revoliucijos nauja valdžia jį išsiunčia į Japoniją ir Kiniją.

1925 m. grįžo į Rusiją (Novosibirską), kur jį pakvietė dirbti į „Dinamo” draugijos skyrių savigynos instruktoriumi. 1929 m. gavo kvietimą dirbti Maskvoje. Ten organizuoja grupę iš kariškių „kovos plikomis rankomis” tyrimams. Ten pat buvo suorganizuota ir pirmoji moterų grupė.1930 m. dėsto Maskvos fizinės kultūros institute.

Oščepkovas palaipsniui pradėjo plėsti nepajudinamus Dziudo kanonus: jis pradeda keisti uniformą, įveda terminus gimtąja kalba, pakeičia nusilenkimus į privalomus rankos paspaudimus, įveda svorio kategorijas. Be to, jis nuolatos ieškojo naujų veiksmų ir tobulino jau žinomas technikas.

Oščepkovas išanalizavo visas tuo metu prieinamas sportinės dvikovės šakas, (taip pat ir kinų Ušu, japonų Sumo), daugybę kitų nacionalinių kovos būdų, atrinkdamas kovos veiksmus patikimus realioje kovoje.

Oščepkovą galima drąsiai vadinti žmogumi kuris sukūrė sportinę Sambo dalį, dalį prieinama plačiam žmonių ratui, o savigynos veiksmais papildė kovinio pritaikymo dalį, apginkluodamas nematomu ginklu kariuomenę, spec. tarnybas ir miliciją.